Spalio 16 d. 18 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre atidaroma Jono Meko kūrybos  paroda Prisiminimai iš Vokietijos, skirta šio iškilaus menininko 90-ies metų sukakčiai. Parodoje susitelkiama ties lietuvių pabėgėlių pokario metais tema. Pristatomos brolių Jono ir Adolfo Mekų fotografijos ir du Jono Meko filmai.

Fotografijos apima 1945-49 metų laikotarpį, kai broliai Jonas ir Adolfas Mekai likimo buvo nublokšti į Vokietiją – Viesbadeno ir Kasselio išvietintų arba žmonių be vietos stovyklas. Nuotraukose užfiksuotos įvairios Viesbadeno ir Kasselio vietos ar priemiesčiai, į kuriuos Jonas, Adolfas ir kiti internuotieji retkarčiais ištrūkdavo, šių miestų kasdienybė. Taip pat dokumentuotas išvietintųjų stovyklosgyvenimas – stovyklos mokykla, lietuvių žemdirbiai pabėgėliai, perkėlimo iš vienos stovyklos į kitą scenos. Taip pat užfiksuoti asmeniniai dokumentai, kaip pavyzdžiui, Mainzo universiteto studentų užrašai, skrajutės, išmestos iš sąjungininkų lėktuvų ir pan.

Išvietintų žmonių stovyklose visoje Vokietijoje gyveno tūkstančiai lietuvių, laukdami savo likimų. Tai mano pirmas bandymas trumpai pristatyti vokiškąjį gyvenimo etapą tarp 1944 liepos ir 1949 spalio. Naudodamas originalias fotografijas, kino ir filmuotą vaizdo medžiagą iš 1971 ir 1993 m., aš sugrįžtu į Elmshorną, Flensburgą, Viesbadeną, Mainzą ir Kasselį, kur aš praleidau keletą savo gyvenimo metų – pirmiausiai kaip priverstinis darbininkas karo belaisvių stovykloje, vėliau – kaip žmogus be vietos DP (Displaced Persons) stovykloje“, – pasakoja J. Mekas.

Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomas Jono Meko filmas Remineszencen aus Deutchland (Prisiminimai iš Vokietijos), taip pat filmas Ar buvo karas? daugiausiai pačiųpabėgėlių lūpomis pasakojantis apie jų gyvenimą, atsidūrus JAV.

Kaip atskiri ir kartu jungiamieji akcentai parodoje eksponuojamos dvi portretinės nuotraukos – 1947 m. Jono Meko autoportretas ir 1965 m. Jurgio Mačiūno portretas. Šios fotografijos tarsi sujungia ir pratęsia pokario išvietintųjų asmenų Vokietijoje ir kiek vėliau JAV atsidūrusių pabėgėlių parodos leitmotyvus.

Šį kartą Jonas Mekas siūlo retrospektyvią kelionę egzodo keliais, kaip visada sulydantis asmeninio, subjektyvaus erdvėlaikio ir globalios istorijos lygmenis, žinoma, nepakartojamoje „mekiškoje“ estetikoje.

Reklama

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: